„Tikras karateka yra tas, kuris su dievišku rūpestingumu gali rūpintis ir užjausti kitus neatsižvelgiant į jų socialinę padėtį, kurio idealai yra taip aukšti ir protas tiek jautrus, kad palieka jį virš visų negarbingų ir niekšingų darbų, ir tuo pačiu stiprina jo rankas pakelti tuos, kurie yra kritę – nesvarbu kaip žemai.“ Šia mintimi vadovavosi modernaus karatė shotokan įkūrėjas Gichi Funakoshi. Jis tvirtai tikėjo, jog pagrindinis karatė tikslas – žmogaus charakterio disciplinos įvaldymas, o ne tik laimėjimas ar pralaimėjimas konkrečioje kovoje.

Ankstyvoji Shotokan istorija

Vieno garsiausių kovos menų shotokan karatė istorija siejama su prieš tai jau minėtu garsiu mokytoju, filologu, kovos menų meistru – Gichi Funakoshi. Tai vyras, kuris pradėjo ir pačią šio stiliaus formą, ir išpopuliarino šį kovos stilių visame pasaulyje apskritai.

Nuo pat gimimo meistrą buvo apgaubęs juodas debesis. Gimus dviem mėnesiais anksčiau laiko, aplinkiniai netikėjo, jog pastarasis gali išgyventi. Stebuklas vis dėlto įvyko, nes karatė mokytojas vis stiprėjo. Paaugus mokėsi ir studijavo įvairiausių dalykų nuo pat ankstyvo amžiaus. Už žinių bagažo pildymą meistras itin dėkingas savo šeimai, o ypač močiutei.

Tolesnis meistro gyvenimas nebuvo lengvesnis. Gimęs Okinavoje tuo metu, kai naujoji tvarka keitė senąją, nepritaręs šioms naujosioms idėjoms, mokytojui teko kovoti su po truputį įsigaliojančiomis visuotinėmis naujomis reformomis, kurios buvo prieš jo pačio ir jo šeimos pažiūras. Šios reformos pasisakė už tradicinės aprangos atsisakymą (katan ir kimono), kasos nukirpimą. Būdamas paauglys, jis nelabai reiškė susirūpinimą šiais perversmais ir toliau siekė savo tikslų tobulinant savo įgūdžius įvairiuose kovos meno stiliuose.

Tolesnė shotokan karatė istorija

Per visą savo kovos menų mokymosi gyvenimą Gichi Funakoshi sutiko ne vieną itin garsų ir nusipelniusį mokytoją. Kiekvienas jų turėjo teigiamos įtakos ir įnešė į jo karjerą vis naujų žinių, įgūdžių. Gichi pasižymėjo tvirta asmenybe ir kantrybe. Jis mokėsi kartodamas šimtus kartų vieną ir tą pačią katą. Jis žinojo, jog jį mokantys meistrai yra itin griežti, tad treniruotės metu stebės jį tarsi su padidinamuoju stiklu. Pasibaigus treniruotėms, shotokan karatė meistras tiesiai keliaudavo klausytis psichologinių pamokymų, nes kaip žinia, karatė – tai fizinės jėgos ir proto darni sąveika vienu metu, todėl tai buvo vienas svarbiausių užsiėmimų po treniruočių su karatė mokytojais.

Funakoshi daug laiko kovos menų mokėsi Kinijoje. Sugrįžęs į Okinavą, jis iš Kinijos grįžo su itin dideliu naujų žinių pripildytu bagažu. Viena ryškiausių parvežtų idėjų – pagalbinės priemonės, pagerinusios kovos meno techniką bei fizinį pasirengimą – maišai, sunkūs batai kojų smūgiams, įvairūs svoriai kilnojimui.

1912 metai tapo reikšmingi

Nuo 1912-ųjų metų sensei Funakoshi ir kiti Okinavos karatė meistrai vis dažniau demonstravo karatė pačiuose didžiausiuose šios šalies miestuose. To tikslas – kuo labiau išpopuliarinti karatė, supažindinti žmonės su šiuo kovos menu ir taip pritraukti kuo daugiau norinčių to mokytis. Bet to neužteko, kad kata shotokan kovos stilius įsitvirtintų visuomenėje. Todėl 1921-aisiais metais meistrui Funakoshi pasitaikė itin reta galimybė – pademonstruoti karatė net pačiam būsimam imperatoriui Hirohito. Princas buvo sužavėtas, o tai reiškė galutinį karatė likimą – paroda-susitikimas su įvairių kovos menų propaguotojais šalies Švietimo Ministerijoje. Na, o 1936-aisiais metais Gichi Funakoshi atidarė savo mokyklą pavadinimu „Shotokan“. Tai shotokan karatė vystymosi viršūnė – šis stilius tapo tokiu stiliumi, kuris atvėrė duris visam karatė pasauliui.

Meistras suvaidino itin didelį vaidmenį karatė istorijoje ne tik kai to mokėsi pats. Remdamasis senuoju Okinavos principu, kurių esmė buvo pergalė vienu vieninteliu smūgiu (ikken hisacu), jis to mokė ir savo mokinius. Mokiniai vertino kiekvieną jo pamokymą, idėją. Sekdami jo pavyzdžiu, jo mokiniai sukūrė didžiausią shotokan karatė organizaciją pasaulyje JKA (Japan Karate Association) –日本 空手 協会.

Kata shotokan skiriamieji bruožai

Kalbant apie kata shotokan nevalia pamiršti pagrindinio jos skiriamojo bruožo. Tai kietų kovų menas. Šis apibūdinimas atsirado iš to, nes jis akcentuoja ilgas pozicijas, sparring metodus bei streikus. Karatistai, siekiantys aukštesniųjų šio kovos meno diržų, taip pat mokosi ir kai kurių džiudžitsu stiliaus technikų.

Jei reikėtų šį kovos meną apibūdinti vienu sakiniu, jis galėtų būti štai toks: tai menas, ugdantis savigyną per pagrindus (kihon), formą (kata) ir sparring‘us. Shotokan yra labai didelį įspūdį keliantis kovos menų stilius, pabrėžiantis greitą, o svarbiausia be žalos siekiantį sustabdyti priešininką pasitelkiant galingus smūgius.

Dvidešimt karatė nuostatų – karatė reikšmė Funakoshi

• Niekada nepamiršk, kad karatė prasideda ir baigiasi nusilenkim
• Karate niekada nepuola
• Karate ugdo teisingumą
• Pirmiausia- pažink save, po to- kitus
• Svarbi ne kiek pati kūno technika, kiek proto technika
• Leisk savo protui judėti laisvai
• Neatidumas ir nedėmesingumas atveda prie nesėkmių
• Niekada negalvok, jog karate užsiiminėjama tik dodzio- salėje
• Karate užsiiminėjama visą gyvenimą
• Viskas , su kuo susiduri yra karate aspektas; rask jame reikalingą prasmę
• Karate lyg karštas vanduo- jei jo nekaitinsi, jis atšals
• Negalvok apie pergalę, galvok apie nepralaimėjimą
• Veik atsižvelgdamas į priešininko veiksmus
• Kovok remdamasis natūralumo strategija
• Laikyk savo rankas ir kojas aštriais kardais
• Atsiverk – ir galėsi kautis su dešimtimis tūkstančių priešininkų
• Pradėdamas treniruotis, ugdyk įvairias padėtis, bet po to pereik prie tau natūralios padėties
• Kata
• Niekada nepamiršk apie savo stiprias ir silpnas vietas, savo kūno apribojimus ir technikos įsisavinimą
• Ugdyk savo protą