Kovos menų pasaulis yra labai įvairus. Kiekviena kovos menų rūšis pasižymi unikaliomis savybėmis – nuo galingų Muay Thai smūginių technikų iki grakščių Tai Chi judesių.
Visi kovos menai turi savo istoriją ir paskirtį, todėl jų įvairovė yra labai plati. Šiame straipsnyje papasakosime apie skirtingus ir populiarius kovos menus.
Kovos menų rūšys – santrauka
Sunku tiksliai nustatyti kiek yra kovos menų rūšių, daugelis jų gali būti regioniniai, vietiniai arba individualių mokyklų sukurti stiliai.
Be to, su laiku gali atsirasti nauji stiliai ir kryptys. Populiariausi kovos menai:
- Muay Thai: Šis kovos menas kilęs iš Tailando ir pabrėžia galingus smūgius kumščiais, alkūnėmis, keliais ir blauzdomis.
- Taekvondo: Kilęs iš Korėjos ir garsėja aukštais ir greitais smūgiais, disciplina, pagarba ir psichine jėga.
- Tai Chi: Tai senovės kinų kovos menas, kurį sudaro lėti, grakštūs judesiai, skatinantys atsipalaidavimą, pusiausvyrą ir vidinę harmoniją.
- Kikboksas: Hibridinė kovos menų forma, derinanti smūgius ir spyrius, pabrėžianti vikrumą ir greitą smūgiavimą.
- Karatė: Šis japonų kovos menas kilęs iš Okinavos (Japonija) ir jame daugiausia dėmesio skiriama galingiems smūgiams, spyriams keliais ir atviromis rankų atakomis.
- Kung Fu: Šis menas kilęs iš Kinijos ir naudoja įvairius kovos menų stilius, įskaitant smūgius, spyrius kojomis, akrobatiką ir sudėtingas formas.
- Aikido: Buvo sukurtas Japonijoje ir jame naudojamas priešininko energijos nukreipimas ir harmonizavimas naudojant blokus, metimus ir stabdymo technikas.
- Dziudo: Japonų sporto šaka yra grumtynių kovos menas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama metimams ir ant žemės atliekamoms technikoms.
- Kendo: Šis menas kilęs iš Japonijos ir jame naudojami bambukiniai kardai bei apsauginiai šarvai, o svarbiausia jame yra disciplina ir psichologinis susikaupimas.
- Krav Maga: Kovų menas kilęs iš Izraelio ir yra praktinė savigynos sistema, kurioje pirmenybė teikiama realiems scenarijams.
- Wing Chun: Tai kinų kovos menas, puikiai žinomas dėl artimos kovos ir greitų smūgių.
- Jeet Kun Do: Bruce Lee sukūrė Jeet Kune Do, kad būtų atliekama kuo mažiau judesių ir jie būtų kuo efektyvesni.
- Hapkido: Kilęs iš Korėjos ir naudoja priešininko blokavimą, metimus ir smūgius, kad nukreiptų jo energiją.
- Capoeira: brazilų kovos menų rūšis, kurioje derinami šokio, akrobatikos ir muzikos elementai.
- Brazilų džiudžitsu: Šiame kovų mene daugiausia dėmesio skiria grumtynėms ant žemės ir pasipriešinimui.
1. Muay Thai
Muay Thai yra dinamiškas kovos stilius, kuriam būdingas meistriškas kumščių, alkūnių, kelių, blauzdų ir triuškinančių grumtynių technikų derinys.
Šis kovos menas atsirado Tailande dėl artimos kovos ir savigynos poreikio. Šios sporto šakos ištakos siekia Siamo karių kovas mūšio lauke.
Šio kovos meno technika ir taktika buvo tobulinama kovai. Laikui bėgant tailandiečių kovos menas tapo populiaria žiūrovų mėgstama sporto šaka ir tebėra neatsiejama Tailando kultūros dalis.
Muay Thai treniruotėse daugiausia dėmesio skiriama fizinio pasirengimo, ištvermės ir tikslaus technikos atlikimo ugdymui.
Muay Thai menas praktikuojamas visame pasaulyje ir yra labai vertinamas dėl savo naudingumo varžybose ir savigynos situacijose.
Tailando kovotojai dalyvauja intensyviose treniruotėse, kurias sudaro darbas su kaladėlėmis, treniruotės su sunkiuoju maišu, rungtys ir pasirengimo pratimai.
Mokymo metodais siekiama ugdyti jėgą, greitį, vikrumą ir psichologinį atsparumą.
2. Taekvondo
Taekvondo yra greito tempo kovos menas, kilęs iš Korėjos. Ši kovos menų rūšis įkvėpimo semiasi iš tradicinių korėjietiškų kovos stilių, tokių kaip Taekkyeon ir Subak, kurie atsirado 37 m. pr.
Taekvondo akcentuoja aukštus ir greitus smūgius bei tikslias rankų technikas.
Šiuolaikinis Taekvondo pradėjo formuotis 1940-aisiais ir 1950-aisiais, pasibaigus japonų okupacijai Korėjoje.
Taekvondo kovos menų stiliuje daug dėmesio skiriama savidisciplinai, pagarbai ir psichologinei ištvermei.
Taekvondo treniruotės apima įvairius elementus, įskaitant savigynos technikas, savigynos formas arba modelius, rungtis ir lentų daužymo technikas.
Praktikuojantys asmenys atlieka pasikartojančias užduotis, kad patobulintų savo technikas ir padidintų lankstumą, derinant sudėtingą kojų darbą, greitus smūgius ir blokus.
Tai yra meno forma, kurioje dera grožis, atletiškumas ir praktiškumas.
3. Tai Chi
Tai Chi Chuan kovos menas atsirado Kinijoje ir yra paremtas daoizmo filosofija, siekiančia harmonizuoti kūną, protą ir dvasią.
Šio kovos meno sukūrimas priskiriamas daoistų vienuoliui Zhang Sanfengui, nors dėl tikslių istorinių detalių dažnai ginčijamasi.
Tai Chi kinų kovos menas daugiausia dėmesio skiria vidinei energijai ugdyti, fizinei sveikatai stiprinti ir kūno bei dvasios pusiausvyrai pasiekti.
Technikos susideda iš lėtų bei sklandžių judesių (vadinamųjų sekų), atliekamų nenutrūkstamai ir nuosekliai.
Tai Chi mokymo metodai apima lėtą ir kontroliuojamą sekų atlikimą, akcentuojant sąmoningą kūno judesių valdymą, ramų kvėpavimą ir protinį susitelkimą.
Praktikuojantieji taip pat naudoja darbą su kitais partneriais (tui shou), kad išsiugdytų gebėjimą jautriai reaguoti į priešininko veiksmus.
4. Kikboksas
Kikboksas – tai pilno kontakto kovos menas, kuriame derinami smūgiai kumščiais ir spyriai. Jis atsirado XX a. septintajame dešimtmetyje, sujungus viršutinių ir apatinių kūno dalių smūgiavimo techniką.
Kikboksas išpopuliarėjo visame pasaulyje kaip konkurencinga kovinė sporto šaka.
Kikbokse daugiausia dėmesio skiriama smūgiavimo įgūdžiams lavinti, fiziniam pasirengimui ir savigynos technikoms.
Kikboksininkai naudoja įvairias technikas, įskaitant smūgius, spyrius kojomis, smūgius keliais ir, priklausomai nuo kovos stiliaus, kartais alkūnėmis.
Praktikuojantys kikbokso kovotojai ir jų treneriai naudoja pirštines arba tailandietiškus padelius, kad išlavintų tikslumą, greitį ir laiką.
5. Karatė
Karatė yra tradicinis japonų kovos menas, kuriame naudojami smūgiai įvairiomis kūno dalimis, įskaitant smūgius, spyrius, smūgius keliais ir alkūnėmis.
Šios meno kovos ištakos siekia Okinavos salą Ryukyu karalystės laikus (XIV-XIX a.).
Tais laikais karatė buvo praktikuojama slapta kaip savigynos priemonė nuo plėšikų ir kitų grėsmių.
Šiandien karatė praktikuojama visame pasaulyje, o keli skirtingi stiliai akcentuoja skirtingus aspektus, pavyzdžiui, savigyną, sportą ar tradicines vertybes.
Karatė yra kovos menas, kuriame siekiama nuolat tobulinti save per discipliną, pagarbą ir vidinės jėgos ugdymą.
Treniruočių metu siekiama lavinti laikyseną, pusiausvyrą, koordinaciją, greitį, jėgą ir psichologinį susitelkimą.
6. Kung Fu
Kung Fu – tai keletas kovos menų rūšių, įskaitant Shaolin Kung Fu, Wing Chun, Tai Chi, Baguazhang ir Xingyiquan.
Dėl tikslios Kung Fu kilmės vyksta daug diskusijų. Legendos teigia, kad jį sukūrė indų vienuolis Damo, kuris V ar VI mūsų eros amžiuje atgabeno šį kovos stilių į Kinijos Šaolino šventyklą.
Kung Fu menui įtaką darė įvairūs veiksniai, įskaitant senovės kinų filosofiją, legendas, karines kovos technikas ir keitimąsi žiniomis tarp regionų.
Kung Fu apima ne tik fizines technikas, bet ir filosofinius disciplinos, pagarbos, savikūros, pusiausvyros ir harmonijos siekimo aspektus.
Treniruočių tikslas – lavinti fizinius ir psichinius įgūdžius derinant technikas, formas ir pasirengimo pratimus.
Kung Fu mokiniai pagrindus formuoja naudodami sklandžias stovėjimo pozicijas, kojų darbą, smūgius rankomis, smūgius kojomis ir ginklais.
7. Aikido
Aikido – šiuolaikinis rytų kovos menas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama priešininko energijos nukreipimui ir puolimo neutralizavimui.
Tai pat daug dėmesio skiria taikai, vienybei ir asmeniniam tobulėjimui.
Aikido buvo sukurtas XX a. Japonijoje, įtakotas kitų kovos stilių, tokių kaip Daito-ryu Aiki-jujutsu.
Aikido daug dėmesio skiriama susiliejimo su užpuoliko energija, jo jėgos nukreipimo ir panaudojimo puolimui neutralizuoti koncepcijai.
Meistrai naudoja daugybę technikų, tokių kaip energijos nukreipimai, metimai ir smūgiai, kad sutramdytų užpuoliką, nepadarant jam pernelyg didelės žalos.
Aikido filosofinės ištakos lemia, kad šis sportas yra susijęs ne tik su kova, bet ir su savęs pažinimu.
Treniruočių metu, per kurias mokiniai taiko išmoktas technikas, pakaitomis atlieka uke (puolėjo) ir nage (gynėjo) vaidmenis.
8. Dziudo
Dziudo (Judo) yra japonų kovos menas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama metimams, griebimo technikoms ir pasipriešinimo veiksmams.
Judo XIX a. pabaigoje įkūrė Jigoro Kano, kuris tradicinio Jujutsu elementus sujungė su kitomis kovos menų rūšimis ir sukūrė praktinės savigynos sistemą.
Šis japonijos kovos menas akcentuoja maksimalų veiksmingumą minimaliomis pastangomis, išnaudojant priešininko energiją ir pagreitį, kad būtų galima atlikti daugybę metimų, smūgių ir smaugimų.
Judo technikos apima metimus (nage-waza), sugriebimus (katame-waza), smūgius ir smaugimus, apvertimus ir jų kombinacijas.
Treniruotes sudaro įvairūs laisvos kovos užsiėmimai, technikos kartojimas, formų praktika ir jėgos bei pasirengimo treniruotės.
Treniruočių metu daugiausia dėmesio skiriama įgūdžių tobulinimui ir technikos panaudojimui, skatinančiam abipusę pagarbą ir sportinį elgesį.
9. Kendo
Kendo yra fechtavimosi kovos menas, kuriame naudojami bambukiniai kardai, vadinami shinai.
Kaip japonų kovos meno rūšis oficialiai buvo pripažinta XX a. pradžioje, o jo šaknys siekia senovės japonų meną Kenjutsu.
Šio kovos meno praktika giliai įsišaknijusi Japonijos istorijoje, tradicijose ir Bushido. Kendo daugiausia dėmesio skiriama smūgiams, spyriams ir gynybiniams manevrams su shinai, imituojant tikro kardo naudojimą.
Treniruočių metu akcentuojamas sklandus kojų darbas ir kūno judesiai, siekiant judrumo ir stabilumo.
Kata (formos) treniruotės tobulina techniką ir strategiją, o sparingas (keiko) leidžia kovotojams pritaikyti savo įgūdžius kontroliuojamose kovose.
Kendo siekiama išugdyti precizišką kardo techniką, psichologinį susikaupimą, fizinį pasirengimą ir įkūnyti Bushido principus.
10. Krav Maga
Krav Maga yra Izraelio kilmės kovos menų ir savisaugos sistema. Tai galingas savigynos kovos stilius, kuriame daugiausia dėmesio skiriama praktinėms technikoms, taikomoms realiose situacijose.
Krav Maga sukūrė Imi Lichtenfield, vengrų ir Izraelio kovos menų meistras, XX a. trečiajame dešimtmetyje.
Iš pradžių Krav Maga buvo sukurta siekiant patenkinti žydų bendruomenių, susidūrusių su antisemitiniu smurtu politinių neramumų laikotarpiu, savigynos poreikius.
Krav Maga orientuota į greitą ir veiksmingą grėsmių neutralizavimą derinant smūgius, grumtynes ir kovą ant žemės.
Šis menas apima įvairius smūgius, pavyzdžiui, smūgius kumščiais, spyrius kojomis, alkūnėmis ir keliais, nukreiptus į pažeidžiamas priešininko kūno dalis.
Krav Maga treniruočių metodai apima kovą artimoje aplinkoje, kai priešininkui kontroliuoti naudojamas smaugimas.
Gynyba nuo peilių, lazdų ir šaunamųjų ginklų praktikuojama per treniruotes pagal įvairius scenarijus.
Mokymo metodai suteikia asmenims praktinių savigynos įgūdžių, gebėjimo prisitaikyti ir efektyviai reaguoti į grėsmingas situacijas.
11. Wing Chun
Wing Chun priskiriamas Kung Fu kovos menų rūšiai. Šis kovos menas žinomas dėl artimos kovos technikų ir savigynos būdų.
Wing Chun kilęs iš pietų Kinijos vėlyvosios Qing (Čing) dinastijos laikais, o pasak liaudies pasakojimų, jį sukūrė budistų vienuolė Ng Mui.
Mui sukūrė Wing Chun, skirtą mažesniems asmenims kovoti su didesniais ir stipresniais priešininkais.
Wing Chun veiksmingumą lemia tai, kad jame daugiausia dėmesio skiriama judesių taupumui, vienu metu vykdomam puolimui ir gynybai bei priešininko energijos panaudojimui prieš jį.
Jame akcentuojama artima kova, centrinės linijos teorija ir greiti smūgiai. Pagrindiniai Wing Chun kovos stiliai yra greiti tiesūs smūgiai, tikslingos atakos į pažeidžiamas priešininko vietas ir žemi smūgiai, skirti pusiausvyrai sutrikdyti.
Mokymo metoduose daugiausia dėmesio skiriama refleksams ir gebėjimui perskaityti priešininko judesius bei į juos reaguoti.
12. Jeet Kune Do
Tai kovos menas, kurį įkūrė legendinis kovos menų meistras Bruce Lee. Jeet Kune Do išvertus reiškia „perimančio kumščio būdas” ir buvo sukurtas XX a. septintajame dešimtmetyje.
Kovos menas jungia Wing Chun, vakarietiško bokso, fechtavimosi ir filosofijos elementus.
Jeet Kune Do kovose daugiausia dėmesio skiriama paprastumui, paprastumui ir veiksmingiausios technikos naudojimui konkrečioje situacijoje.
Technikos apima smūgius, spyrius kojomis, smūgius alkūnėmis ir keliais bei blokavimo manevrus, tačiau naudojant kuo mažiau nereikalingų judesių.
13. Hapkido
Hapkido yra korėjietiškas kovos menas, kuriame naudojami judesių blokavimai, metimai ir smūgiai, apimantys Taekvondo, Džudo ir Aikido elementus.
Šiam korejitiškam kovos menui būdingas universalumas ir visapusiškas požiūris į savigyną. Choi Yong-Sool dažnai įvardijamas kaip Hapkido įkūrėjas XX a. viduryje.
Šis kovos menas daugiausia dėmesio skiria priešininko energijos nukreipimui ir jos panaudojimui prieš jį patį.
Hapkido apima įvairias technikas – blokavimus, sąnarių spaudimą, metimus, smūgius, spyrius ir ginklų nukenksminimą, ypač kai mažesni kovotojai susiduria su stambesniais priešininkais.
Yra keletas Hapkido mokymo metodų ir technikos atmainų. Pagrindiniai Hapkido principai yra judėjimas ratu, judesių sklandumas ir harmoninga proto bei kūno pusiausvyra.
Dauguma Hapkido mokyklų turi nustatytas formas ir stovėsenas, kojų techniką ir smūgių techniką, taip pat pratimus ir kombinacijas, kurių struktūra padeda sistemingai tobulinti įgūdžius.
14. Capoeira
Kapueira (Capoeira) yra unikalus kovos menas ir Brazilijos kultūros išraiška, jungianti ritmo ir muzikos tradicijas.
Kapueiros ištakos siekia XVI a., kai pavergti afrikiečiai, norėdami užmaskuoti kovos menų mokymą nuo pavergėjų, į ją įtraukė tradicines kovos ir šokio formas.
Capoeira daugiausia dėmesio skiria sklandiems, ritmingiems judesiams, akrobatiniams judesiams ir muzikai. Ji apima smūgius bei spyrius, kurie sklandžiai derinami juos su vengimo manevrais, apsisukimais ir salto.
Capoeira treniruotės apima fizinio pasirengimo, geresnių įgūdžių ir muzikinių pratimų derinį.
15. Braziliškas Jiu-Jitsu
Braziliškas JiuJitsu arba BJJ (Džiudžitsu) – tai kovos menas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama darbui ant žemės, grumtynėms ir jėgos perdavimui.
BJJ įkūrė XX a. pradžioje į Braziliją emigravęs japonų dziudo meistras Mitsuyo Maeda.
Braziliškojo džiudžitsu mene daugiausia dėmesio skiriama technikoms, kūno poveikio ir padėties panaudojimui, kad įveiktų priešininkus, nepriklausomai nuo jų dydžio ar jėgos.
Technikos apima smaugimo, blokavimo ir padėties kontrolės technikas. BJJ siekiama įgyti dominuojančią padėtį ant žemės. Brazilų kovos menas yra plačiai paplitęs dėl savo veiksmingumo mišriuose kovos menuose.
Išvados
Kovos menai yra įvairi ir turtinga tradicija, apimanti skirtingas kultūrines, filosofines ir fizinės praktikos sritis.
Pavyzdžiui, rytų kovos menai apima įvairias tradicijas, filosofijas ir technikas, kilusias iš Azijos regiono, tokių kaip Kung Fu, Tai Chi, Karatė, Judo, Taekwondo ir daugelis kitų.
Kiekviena iš šių kovos menų sistemų turi savo unikalų požiūrį, filosofiją ir technikas, o jų praktika gali pasiūlyti fizinį lavinimą, savivertę ir išmintį.
Visame pasaulyje yra tūkstančiai skirtingų kovos menų rūšių ir stilių, kuriais žmonės praktikuoja.
Šios praktikos atsispindi ne tik fizinėje ištvermėje ir technikos įgūdžiuose, bet ir kultūriniuose bei filosofiniuose aspektuose.
Svarbu pabrėžti, kad nėra vienareikšmiškos visuotinai pripažįstamos klasifikacijos, ir kiekvienas kovos menas turi savo stilių bei istoriją.
Kovos menų pasaulyje yra labai daug skirtingų stilių ir tradicijų, ir nėra aiškios visuotinai pripažįstamos klasifikacijos. Tačiau galima paminėti, kad yra tūkstančiai kovos menų rūšių ir stilių, kuriuos žmonės praktikuoja visame pasaulyje. Kovos menai gali skirtis pagal regioną, kultūrą, istoriją ir mokymo tradicijas.
Kokie yra populiarūs Japonų kovos menai❓
Japonijos kovos menų atsiradimo šaknys yra Japonijoje. Populiariausi Japonijos kovos menai yra Karate, Judo, Aikido, Kendo, Džiudžitsu, Kyudo ir pan.
Kurie kovos menai naudoja stiprius smūgius❓
Muay Thai yra žinomas dėl galingų kumščių, alkūnių ir kelių smūgių. Kikboksas taip pat pabrėžia galingus smūgius kojomis ir kumščiais. Karatė, ypač Shotokan stilius, taip pat garsėja stipriais smūgiais.
Kas yra kovos menai❓
Kovos menai yra įvairios tradicinės arba modernios fizinės bei proto disciplinos, skirtos savęs apsaugai, fiziniam lavinimui, kultūrai arba konkurenciniam sportui.
Kovos menų klasifikacija yra gana plati ir priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant kultūrinę, istorinę ir disciplinos įvairovę.
Jie gali būti skirstomi pvz.: į tarptautines ir nacionalines rūšis. Taip pat gali būti skirstomi į kovos menus, kuriuose nenaudojami ir naudojami ginklai, taip pat pagal kilmę, paskirtį, stilių ir pan.