Kiekvieno karatė stiliaus tikslas – treniruoti žmogaus kūną taip, kad šis taptų visais jo įmanomais ginklais, kurių gali prireikti moteriai ar vyrui savigynos atveju. Tai nėra lengvas kelias, bet nėra ir neįmanomas. Laikantis kelių pagrindinių taisyklių, nuolatos lankant treniruotes, atliekant karatė meistro duodamus pratimus – viskas įmanoma. Valia ir ryžtas – esminiai šio kelio ginklai prie viso to, ką siūlo „Goju ryu“ karatė.
„Goju ryu“ karatė atsiradimas
Pats karatė menas kaip toksai atsirado 1477-siais metais mažoje saloje, kuri yra tarp Japonijos ir Kinijos – Okinavoje. Čia, tuometinis jos karalius visiems salos gyventojams uždraudė nešiotis visus ginklus. To tikslas – pagaliau užbaigti kilusį pilietinį karą. Nebežinodami ką daryti, Okinavos žmonės kreipėsi į kaimynus – Kiniją, kad pastaroji jiems padėtų. Bendradarbiaujant buvo prijungtos kai kurios kinų savigynos formos tuščiomis rankomis su savo jau turimomis kovos meno formomis. Būtent nuo šio istorinio įvykio ir išsivystė trys pagrindiniai karatė stiliai: „Naha-Te“ (dabartinis jo pavadinimas ir yra „Goju ryu“), „Shuri-Te“ bei „Tomare-Te“, na o šie dabar vadinami „Shorin-Ryu“.
Žymiausi „Goju ryu“ meistrai
Visais laikais ir visose srityse visada buvo ir bus asmenų, kurie yra nusipelnę, ar vienaip ar kitaip susiję su ta sritimi.
Kanryo Higaonna – vienas tokių karatė meistrų, prisidėjęs prie „Goju ryu“ karatės gyvavimo. Jis gimė Nahoje, Okinavoje 1851-siais metais, o 1866-siais metais išvyko į Foochow Pietų Kiniją, kur ir studijavo Kinijos kovos menų. Čia jis po metų susipažino su itin garsiu to meto kitu karatė meistru – Ryu Ryu Ko. Neilgai trukus Kanryo buvo pastebėtas ir priimtas kaip mokinys. Jis su savo mokytoju mokėsi net trylika metų. Ir kaip kiekvienas ištikimas savo šalies pilietis, jis po šių ilgų, sunkių, tačiau labai vertingų metų, grįžo į gimtąją Okinavą. Jo kovos menai šiame mieste neliko nepastebėti: juos pripažino ir visur buvo žinomi kaip „Naha-te“ karatė. Okinavos gyventojai mielai prisijungė ir mokėsi iš Kanryo iki kol jis 1915-siais metais paliko gyvųjų pasaulį (jam tuomet buvo 63-ji metai).
Chojun Miyagi paminėtinas dėl to, nes jis buvo Kanryo Higaonno mokinys ir pasekėjas. Jis „Goju ryu“ karatė susidomėjo būdamas keturiolikos metų. Sutapimas ar ne, bet lygiai tiek pat metų jis ir mokėsi karatė pas savo mokytoja-meistrą Kanryo. Išlydėjus savo šviesulį ir autoritetą, Kanryo dar tais pačiais metais išvyko į Kiniją, kad galėtų toliau tęsti kovos menų atradimo pasaulį. Atradęs naujus dalykus, įgavęs neįkainuojamos patirties ir dar labiau subrendęs, jis grįžo į Okinavą ir ėmėsi tos pačios veiklos kaip ir jo mokytojas Kanryo Higaonna – mokė „Goju“ karatė savo namuose Nahoje.
„Goju ryu“ karatė vardo atsiradimas
Per visą savo gyvenimą esame girdėję ne vieną atsitiktinumą, kuris vėliau turėjo įtakos. Taip nutiko ir su šio karatė stiliaus pavadinimu. Manoma, jog „Goju ryu“ pavadinimas kilo daugiau atsitiktinai nei per ilgus ir vingiuotus kelius, ieškant tinkamiausio pavadinimo minėtinam karatė stiliui. Bet viskas nuo pradžių. 1930-siais metais geriausias Chojun Miyagi mokinys, būdamas Tokijuje, buvo paklaustas, kokią kovos menų mokyklą jis praktikuoja. „Naha-Te“ tuomet neturėjo dar jokio konkretaus, oficialaus pavadinimo, todėl į š klausimą jis ir negalėjo atsakyti. Sugrįžęs į Okinavą ir papasakojęs apie kuriozišką situaciją, Miyagi primė sprendimą ir suteikė savo stiliui vardą „Goju ryu“ (kietas ir švelnus stilius).
„Goju“ karatė“ ypatybės
„Goju ryu“ karatė paprastai abibūdinama kaip „stand-up“ stilius. Šiam stiliui būdinga ir kieta (užarytas kumštis), ir minkšta (atvira ranka) technika. Šis karatė stilius pasižymi, kad jis ne bando suderinti jėgos su jėga, mokantis šio stiliaus svarbiausia gebėti naudoti kampus smūgiams nukreipti. Gali pasirodyti keista, tačiau šis stilius moko, jog norint smogti į galvą – kietą kūno dalį, reikia tai daryti atvira ranka – minkšta kūno dalimi arba smogti į kirkšnį (minkšta) spyriu į kirkšnį (kietai). Be viso to „Goju ryu“ karatė dar moko kvėpavimo technikų.
Pagrindinis „Goju ryu“ karatė tikslas – savigyna. Pirmiausia, tai yra taisyklinga stovėjimo forma, kurioje mokiniai mokomi, kaip blokuoti smūgius naudojant kampus ir paskui juos stumdyti rankomis bei kojomis.
„Goju ryu“ karatė diržų sistema
Ši karatė forma nėra išimtis iš taisyklės, todėl žemiau supažindiname, kokia diržų reitingavimo sistema atsispindi šiame karatė stiliuje.
| Diržo spalva | Reikšmė |
| Balta | Neturi laispnio |
| Balta su juostele | 10th kyu |
| Mėlyna | 9th kyu |
| Mėlyna su juostele | 8th kyu |
| Geltona | 7th kyu |
| Geltona su juostele | 6th kyu |
| Žalia | 5th kyu |
| Žalia su juostele | 4th kyu |
| Ruda | 3rd kyu |
| Ruda su juostele | 2nd kyu |
| Ruda su dvejomis juostelėmis | 1st kyu |
„Goju ryu“ katos
Jei esate girdėję – priminsime, na, jo jei girdite žodį „kata“ pirmą kartą – paaiškiname, jog jis reiškia „formą“. Kata – standartizuotų judesių ar formų serija, kurios yra taikomos visose karatės formose. „Goju ryu“ karatė turi dvylika tokių pagrindinių katų, kurios yra išvardytos ir paaiškintos žemiau.
| Kata | Paaiškinimas |
| „Gekisai Dai Ichi“ | „Pulti ir sunaikinti“ – labai paprasta technika, kuri leidžia mokiniui užimti stipresnę poziciją |
| „Gekisai Dai Ni“ | „Pritvirtinti ir sunaikinti“ – daugiau dėmesio skiriama atvirų rankų technikai |
| „Saifa“ | „Sunaikinti ir nugalėti“ – apima sukamuosius smūgiavimo būdus, siekiant išvengti puolimo |
| „Seiyunchin“ | „Valdyti ir įtraukti į mūšį“ – technika, skirta stiprinti klubus ir kojas |
| „Sepai“ | „18 rankų“ – apima daugybę rankų, pėdų ir kojų judesių |
| „Shisochin“ | „Kovoti keturiomis kryptimis“ – susitelkiama ties atviromis rankomis, suderintoms su klubų judesiais |
| „Sanseiru“ | „36 rankos“ – žemi smūgiai ir rankų technika |
| „Kururunfa“ | „Laikymas ilgai ir staigus smūgis – atvirų rankų technika su klubų koordinacija |
| „Seisan“ | „13 rankų“ – įvairios minkštųjų rankų technikos |
| „Suparinpei“ | „108 rankos“ – ilgiausia kata, derinanti technikas su kontroliuojamu mušimu |
| „Sanchin“ | „3 konfliktai“ – proto ir kūno koordinavimas, kontroliuojant kvėpavimą |
| „Tensho“ | „Besisukantys delnai arba besisukančios rankos“ – apvalūs minkštų rankų metodai |
Ir išties, koks gi įdomus tas karatė pasaulis! Katos, technikos, diržai ir visi kiti dalykai, susiję su karate atrodo įspūdingai ir žavi daugelį iš mūsų. Norint pasiekti aukštumų ir išsiugdyti itin gerus bet kurio karatė stiliaus meno subtilybes, reikia paskirti tam laiko, o svarbiausia – norėti. Tobulėkite, nors ir mažais žingsneliais, bet judėkite į priekį.